Remonto darbai

Taigi, autobusiukas jau ankstų šeštadienio rytą buvo nuvežtas į mūsų dirbtuves, kuriose kai kurie žmonės praleido visą savaitgalį. Šeštadienį pradėjom viską ardyti, mėtyti ir brūžinti. Pirmiausiai pašalinom priekinius ratus ir stabdžius. Viskas atrodė daugmaž taip:

Tada prasidėjo linksmybės. Živilė šlifavo rūdis (tiesa, nuotraukoj viskas atrodo kitaip, tačiau aš čia tik žaidžiu, visą darbą padarė ji), kurios tikrai nepuošė mūsų nuostabaus busiko, Ūdra bandė atidaryti ir sutvarkyti užsikirtusias duris, mes su Donatu bandėm nuimti galinius ratus ir nusigauti iki stabdžių, kas pasirodė labai sunku. Teko naudoti brutalią jėgą, svarkę ir dar daugiau jėgos. Galiausiai autobusiukas stovėjo ant keturių kaladžių, be ratų, priekinių stabdžių, visas nubrūžintas, nuvargintas. Mes irgi pavargom. Apie 20 valandą visi iškeliavom namo.
Šiandien darbas prasidėjo nuo 10 valandos, todėl miego teko daugiau nei vakar ir buvau labai žvalus, kas įtakojo visišką mano nutrūkimą nuo sveiko proto virvelės. Tačiau ir šiandien padarėm daug gerų darbų: nuplovėm variklį, sutvarkėm valytuvus, įgrūdom "zapaskę" į jos vietą, pažaidėm vandens karą, apkabinėjom visą busiką laikraščiais, sutvarkėm priekinį bamperį ir nugruntavom visą pilųką išorę. Donatas pusę dienos tyliai pasislėpęs tvarkė priekinius stabdžius. Vakare busikas atrodė visai kaip naujas. Vaizdas štai toks:ir
Vakare spėjom įšokti į ežerą ir atvėsti. Tačiau smarvės neatsikratėm, kadangi ežeras smirdėjo labiau nei tepalai ar dažai.