Mes balansuojame tarp blogai ir labai blogai. Pažįstami vis klausia kaip kelionė, kada išvažiuojam, o gal jau grįžom. Man depresija, bet tai nieko nestebina. Tokios nuotaikos, tokie reikalai. Išvažiuoti vėluojame, o mūsų busikas kaprizingas kaip moteris. Vyrai svajoja apie striptizą, autobusiuke ketina įrengti strypą, turbūt tam, kad galėtume vežti stovinčius keleivius…
Labiausiai man patinka žydrasis GÃUBTAS prieš vairuotoją, spynos ir sunkiai stumdomos durys, kurias pakeliui galime pamesti.
Jau turime krūvą bomžpakečių ir kitokio sauso maisto žiurkėnams, vaistų ir šiokį tokį maršrutą. Donatas tvirtina, kad maisto per mažai, bet aparate vietos nėra daug. Mūsų daiktai jau sukrauti, valiuta žvilga, busiko salonas švarus, turi puikų apšvietimą, garso įrangą. Tik ar aš tikiu, kad mes išvyksim greitai?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Tik tie stovintys keleviai tures buti ypatingai mazo ugio... :D
hahaha! cia geras! o as tikiu jau - mes pakeliui!.. :)
Rašyti komentarą